“Heaven of Freedom”: Nationalist Discourse as Politics of Imagination in India

Nacionalizmas Indijoje, kurio sklaida prasidėjo XIX a. pabaigoje, buvo tiek konstruktyvus, tiek destruktyvus. Konstruktyvus, kadangi prisidėjo prie nepriklausomybės atgavimo, tuo būdu užbaigdamas kolonijinę erą. Destruktyvus, kadangi jo vidinė ideologinė architektūra yra dviprasmiška ir preištaringa – sukurdamas tautą bei nacionalinį identitetą, paremtą binarine opozicija tarp Paties ir Kito, ideologija nustato įtraukimo žymes bei segreguoja žmones pagal etninę ir/arba religinę tapatybę, taip pat palikdama nuolatinę atvirą galimybę radikalizacijai bei laisvės anihiliacijai. Šiam tyrimui yra svarbios dvi temos – pirma, nacionalistinio diskurso Indijoje pagrindai, tautos egzistavimo pateisinimas ir sudėtingas idėjų tinklas, sudarantis tautos idėją, bei antra, kaip nacionalizmas, paremtas romantizmu ir troškimu užbaigti priespaudą tampa radikalia ideologija, siekiančia sunaikinti visuomenės heterogeniškumą. Šio tyrimo objektas yra nacionalizmo sklaida Indijoje XX a. pirmojoje pusėje, ir jos reprezentacija pasirinktuose literatūros kūriniuose ir kinematografijoje. Meninė kūryba yra svarbi, kadangi ji iš naujo komplikuoja įvykius ir idėjas, kurie dažnai yra bandomi supaprastinti didžiuosiuose naratyvuose ir dominuojančiuose diskursuose. Dėl tos priežasties yra teisinga manyti, jog individo istorija (romane, filme) gali tapti ir tampa vieša kultūros, visuomenės, politikos istorija. Šis tyrimas stengiasi atstatyti į viešojo gyvenimo paviršių individualiąją istoriją bei atskleisti alternatyvius diskursus, fiktyvius identitetus, demoralizuojančią politiką kuriant tautą – tai, kas yra nematoma oficialioje, triumfalistinėje nacionalizmo Indijoje istorijoje.The rise of nationalism in India, which began in late 19th century, was both constructive and destructive. Constructive because it contributed to the attainment of independence thereby ending the colonial era. Destructive because its inner ideological architecture is ambiguous and ambivalent – in forging a nation and national identity based on the principle of binary opposition between Self and Other the ideology outlines signifiers of inclusion and segregates a people based on ethnic and/or religious identity, also leaving a constant possibility for radicalization and annihilation of freedom. Two themes are important for this research – first, the fundaments of nationalist discourse in India, the justifications for a nation and a complicated network of ideas that makes the idea of a nation. Second, how does nationalist, an ideology based on romanticism and a desire to end the oppression translates itself into a radical ideology aiming to destroy the heterogeneity of society. The object of this research is the spread of nationalist in the fisrt half of 20th century, and its representation in selected literary works and films. A work of fiction is important because it recomplicates events and ideas that are being oversimplified in the grand narratives and dominant discourses. For that reason it is just to think that individual history (in a novel or film) can become and does become a public history of culture, society and politics. This research is attempting to reestablish the individual history to the surface of public life, and to show alternative discourses, fictive identities, demoralizing politics at work in forging a nation – something that is not visible in the triumphalist history of Indian nationalism.Vytauto Didžiojo universiteta